2020-07-08
Apie tai, kas yra audiovizualinis vertimas, kaip jis atsirado bei kur jis gali būti pritaikomas, išsamiai gali paaiškinti tik šios srities specialistai. Viename straipsnyje būtent šia tema pasisako Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Kalbų, literatūros ir vertimo studijų institute dirbantys profesionalai.
Audiovizualinis vertimas, kaip mokslo disciplina, atsirado maždaug XX a. 10 deš. Pirmieji straipsniai apie audiovizualinį vertimą buvo apžvalginiai – aprašomi audiovizualiniai vertimo būdai Lietuvoje bei kaip ir kur jie pritaikomi.
Privalu paminėti, kad egzistuoja trys svarbiausi audiovizualiniai vertimo būdai: subtitravimas, dubliavimas bei užklotinis vertimas. Dažniausiai tiek dubliavimas, tiek užklotinis vertimai yra priskiriami įgarsinimui. Daugelis pasaulio šalių užklotinį vertimą naudoja žinioms bei dokumentikai. Na, o Lietuvoje užklotinis vertimas taikomas vaidybiniams filmams – tai gana retas reiškinys.
Paaiškinti, kas apskritai yra audiovizualiniai vertimai – nėra lengva. Skubama pabrėžti, kad tai nėra tik tekstinės ar žodinės medžiagos vertimas. Vertėjas privalo atsižvelgti į abu – girdimą bei matomą aspektus.
Vienas iš pavyzdžių, kada vertėjai ar vertimų biuras verčia kokią nors publikaciją, jie gali pasiūlyti tam tikrą žodžių derinį, posakį ar pokštą, kuris būdingas lietuviškam atitikmeniui. Tokiu būdu gali būti pakeičiami simboliai ar objektai. Atliekant filmo vertimus, būtina derinti žodžius prie vaizdo. Pavyzdžiui, jeigu filme pokštaujama apie obuolį ir aktorius laiko rankose obuolį, vertėjai kito simbolio pasiūlyti jau nebegali.
Verta pridurti dar vieną vertimo būdą, kuriam yra taikomas audiovizualinis vertimas – tai lokalizacija. Šiandien labai populiaru lokalizuoti įvairias mobiliąsias aplikacijas, vaizdo žaidimus, programinę įrangą bei svetaines. Žinoma, Lietuvoje dar labai mažai vaizdo žaidimų, kurie yra lokalizuoti. Anglų vertimas į lietuvių ar kitų kalbų vertimas į lietuvių atliekamas labai retai. Ko gero, daug dažniau atliekami vertimai į anglų ar kitas kalbas.